Vytautas didysis

Vienas didžiausių Lietuvos valdovų ir karžygių, kilęs iš didingos Gediminaičių giminės. Jis gimė apie 1350 metus, Trakų žemėje, tarp ežerų ir pilių. Nuo jaunystės buvo drąsus, gudrus ir greitas kaip vėjas – tikras karys, kuris nenurimdavo, kol nepasiekdavo visko kol trokšdavo.

Skirtingai nei sunkiai šarvuoti riteriai, Vytautas vilkėjo lengvus, judrumą suteikiančius šarvus, kad galėtų greitai manevruoti mūšio lauke. Jo šalmas dengė visą veidą, todėl niekas nematė, kas slepiasi po juo – iš to kilo legenda, kad po tuo šalmu slypi vilkažmogis.

Jis nešiojosi vieną ypatingą, legendinį kalaviją, kurį, kaip pasakojama, pats Perkūnas laimino. Sakydavo, kad kai Vytautas pakeldavo tą kalaviją – priešai amžiams nutildavo.

Vytauto žygiai skambėjo toli už Lietuvos ribų. Jis sustiprino valstybę, pastatė daugybę pilių ir pavertė Lietuvą viena galingiausių Europos šalių.

Jis vienas pats suvienijo lietuvius, žemaičius, rusėnus ir net totorius, ir visi jie sekė paskui jį kaip vadą.

Didžiausia jo pergalė buvo Žalgirio mūšyje, kur 1410 m. kartu su Jogaila sutriuškino Kryžiuočių ordiną. Jo sumanytos gudrybės ir drąsa nulėmė mūšio baigtį.

Vytautas taip pat nugalėjo totorius prie Vorsklos, gynė Lietuvos žemes nuo visų lietuvių tautos priešų – jis buvo taip gerbiamas, kad visoje Europoje buvo vadinamas „Visų kunigaikščių kunigaikščiu“.

Vytautas mirė 1430 metais, bet jo dvasia gyva iki šiol. Jis ne tik paliko mums pilis ir pergales – jis paliko mums - Lietuvą.

Jo darbai, jo valia ir vienybės idėja tapo mūsų valstybės pamatu. Dėl jo išminties ir jėgos lietuvių tauta išliko iki šių dienų.

Šiandien, kai išdidžiai žvelgiame į Trakų pilį ar klausomės pasakojimų apie Žalgirį, mes prisimename, kad būtent Vytautas padėjo pagrindus Lietuvos laisvei, kurią turime iki šiol.