Jogaila
Jogaila – kilmingos karališkos giminės valdovas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnus, paveldėjęs ne tik kraują, bet ir gimtosios žemės dvasią. Jo šarvai buvo vidutinio sunkumo – tokie, kad galėtų išlikti judrus ir greitas net mūšio sūkuryje. Ant pečių jis nešiojo tamsiai sidabrinę grandinę – karališkos valdžios simbolį, o rankose laikė didžiulį dvirankį kalaviją, kurio ašmenys atspindėjo saulę kaip pati galia. Nors buvo valdovas, Jogaila niekada nesibodėjo mūšio dulkių – jis sakydavo, kad karalius vertas tiek, kiek jo kardas gali ginti žmones.
Didžiausias Jogailos išbandymas buvo Žalgirio mūšis 1410-aisiais – viena garsiausių kovų visos Europos istorijoje. Kartu su Vytautu Didžiuoju jis vedė jungtines Lietuvos ir Lenkijos pajėgas prieš Vokiečių ordiną. Nors priešas buvo geriau ginkluotas, karaliaus išmintis ir Vytauto drąsa nulėmė pergalę. Sakoma, kad Jogaila stovėjo ant kalvos, stebėdamas mūšį ir tiksliai vadovaudamas visai kariuomenei, o jo žvilgsnis buvo toks ramus, kad net audros debesys virš mūšio atsitraukė. Žalgirio pergalė nutraukė ordino galybę ir atvėrė kelią abiejų tautų klestėjimui.
Jogaila – tai vienybės ir išminties simbolis. Jis parodė, kad didžiausios pergalės laimimos ne vien kalaviju, bet ir protu bei tikėjimu. Sujungęs dvi tautas – Lietuvą ir Lenkiją – jis sukūrė didžiąją valstybę, kurios vardas skambėjo nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Jo karališkas kraujas ir kilni laikysena primena, kad tikras valdovas – tai ne tas, kuris valdo jėga, bet tas, kuris sugeba suvienyti.
Šiandien Jogailos vardas – tai drąsos, garbės ir tautų brolybės simbolis. Kaip ir jo dvirankis kalavijas, jis dalija šviesą tarp praeities ir dabarties, primindamas, kad didingi dalykai slypi vienybėje ir ištikimybėje savo šaknims.
